Profesinio gyvenimo sėkmė priklausys nuo šio pasirinkimo

imperfect-content-marketing.pngSeek for improvement, not perfection. Skaniai valgoma citata, kuri neužspringdama deklaruoja, jog tobulumas neegzistuoja. Sunku pritarti, nes aplinkui matome lyg deimantas nušlifuotus sėkmingų pasirodymų pavyzdžius – pavydėtinus pardavimo rezultatus, įkvepiančias prezentacijas, kūrybiškiausius meno kūrinius ar neužmirštamas reklamines idėjas. Dalis šių žmonių pasiduoda ekstazei ir jaučiasi pasiekę Everestą, taigi lieka gyventi nepamirštamoje akimirkoje. Likusi dalis šią pergalę interpretuoja kaip tarpinį nuoseklaus darbo rezultatą, apdovanojantį emociniu išmoktos patirties sertifikatu. Šioje vietoje galime brėžti riebų brūkšnį tarp dviejų tipų žmonių – jau dabar laikančių save gerais ir siekiančių tapti vis geresniais. Tolimesnis jų profesinis gyvenimas bus nulemtas šio pasirinkimo, taigi svarbu pasirinkti teisingai.

Laikantys save gerais. Ar aš sakiau, kad pasitikėti savimi ir turima kompetencija yra blogai? Ne. Tačiau pragmatiškas požiūris į atliekamą darbą savyje turi trūkumų. Šio tipo žmonėms straipsnio pradžios citata yra neteisinga, nes tobulumas, anot jų, egzistuoja. Toks požiūris turi vieną vienintelį vykdomos profesinės veiklos motyvą – pasiekti tikslą, o tuomet viešai pasitiesti ryškiai raudoną kilimą. Būdami pasiekimų vergais jie nuolat bijo lyg savaitgaliais atvykstančios uošvienės, o kaskart aukštesnė veiklos kartelė atneša vis daugiau nerimo. Dalį žmonių nesėkmės grūdina, tačiau šiuosius – žlugdo, nes nepasiektas profesinės veiklos tikslas jiems – sunkiai pataisoma katastrofa.

Siekiantys tapti geresniais. Šio tipo žmonės yra motyvuoti galimybės nuolat tobulėti. Nepasimeskime, jie kaip ir pirmieji siekia tikslų, tačiau juose regi ne kaip progą įrodymams, bet naujai profesinei patirčiai. Šiosios jie ieško žinodami, kad tai yra būtina sąlyga augimo kelionei, kurios tikslas bei siekiamybė – gebėjimas pasirinktą darbą atlikti geriausiai įmanomai. Jie suvokia, kad pasiektas tikslas nėra konstanta, taigi visuomet dairosi naujų galimybių tobulėti ir tobulinti. Šis požiūris labiausiai praverčia pasibeldus nesėkmei, nes jie ją pasitinka kaip progą didžiausiam augimui – siekia suprasti kodėl suklydo ir ko jiems dar trūksta.

Kad ir kaip norėčiau būti antrojo varianto grynuolis, puikiai suvokiu, jog esu kažkur per vidurį. Mes visi siekiame įvertinimų ir išsiskirimo minioje, tačiau šį tikslą pasiekus svarbu neužmigti. Kokia gausybė krepšininkų taip ir liko perspektyviais, o kiek vienadienių žvaigždžių pramogų padangėje skaudžiai krito. Dar filosofai mokino – nieko nėra pastoviau už nepastovumą, taip ir asmeninė profesinė kelionė neturi galutinio taško. Jį renkuosi laikyti neegzistuojančiu, nes tai skatins siekti daugiau, kristi lengviau, vėl pakilti aukščiau.

Leave a Reply

Your email address will not be published.