Kai mintys netelpa į tylą.

isolation cel usaPaskutiniu metu aplinka sufleruoja pamedituoti apie tylą. Visi puikiai žinome, kad tylų būna ne tik įvairių, bet ir visiems skirtingų – nuo maksimaliai nepatogių iki iš proto varančiai tuščių. Teatro režisierius Gytis Padegimas personalo vadovų konferencijoje įdomiai išrėžė, kad žmogus bijo tylos, o susidurimus su ja jis skuba pildyti išoriniu triukšmu. Kodėl? Nes priešingu atveju prabyla per dieną prisikaupusi ir skirtingų įvykių pritvinkusi mūsų sąžinė. Labai realus, gal kiek abstraktus požiūris, betgi įdomu pamąstyti plačiau. Kas vyksta žmoguje ar su žmogumi akistatoje su tyla?

Kažkaip keistai čia spengia. Lyg nesibaigianti vieno ritmo melodija, kuriai nerandu kaip linguoti ar judesiais pritarti. Lai groja, iš patirties žinau, kad tuoj užsipildys triukšmu… Tuščiai kalbu, nes streikai čia nuolatiniai – rėkia šaukia vieni per kitus, nes tik išgirstas turi galimybę būti atkreiptas. O kas rėkia garsiausiai? Dar šiltos mintys, faktai, kuriems, manyk, labiausiai skauda. Priėję šį momentą, daugelis tą tylą išorės pagalba ir nutraukiame. Kodėl? Pasidaro pernelyg painu ir atsakinga, o kadangi triukšmas mūsų galvose, natūralu, kad sprendimus priimti turime mes patys.

Paradoksalus klausimas, tačiau ką prarandame triukšmingą tylą užkimšę garsu? Ilgalaikėje perspektyvoje – dvasios ramybę, kuriai suprasti atradau vat algoritmą. Ką manai? – ramybei daro įtaką aiškus žinojimas, savo ruožtu žinojimui – sprendimai, sprendimams – retrospektyvūs faktai, faktams – įvykių interpretacijos, o įvykiams – mūsų kasdienės patirtys. Taigi be to, kas vyksta praeitą, šią ir visas likusias akimirkas, ramybės mums neduoda interpretacijos.

Dar mokykloje nesąmoningai vengdavau, o dabar sąmoningai suvokiu – literatūros pamokose buvome mokyti interpretuoti, bet išmokyti – dramas kurti ir jas analizuoti. Moterys juokiasi iš vyrų, kad mūsų racione ribotas sąrašas spalvų – balta, juoda, raudona, žalia ir kelios kitos labai ryškios. Tačiau kas įvyksta, kai be labai aiškių konkretaus įvykio faktų įtraukiame ciklomeno, o gal vanilinės latės intrigų? Lietuviškai rusiškus atsakymus pasilikime sau.

Pradėjęs rašyti, nežinojau prie ko prieisiu, tačiau gauta išvada – polinkis iškreipti faktus – skamba kaip reali nenoro ir vengimo būti tyloje priežastis. Bet juk rašytojai ir kiti kūrėjai ne veltui atsiskiria tylos barikadomis, nes rezultate sukuria kažką amžino. Išorinė tyla ir triukšmas mintyse yra neapdirbti, ne visada švarūs, tačiau resursai.  Tinkamas jų panaudojimas atneš mažų mažiausiai dvasinę ramybę kuriantį priežasties ir pasekmės suvokimą.

———

Padedu talpinti tylą: www.sauliaus.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published.